- duokla
- duokla sf. žr. duoklė 1: Pradėjo varginti žmones duokla savo dvaro užlaikymui rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
duoklas — 1 duoklas sm. (1) [K]; R žr. 1 doklas: Atnešk duoklą pelų, bus rytą karvėms paduoti Čk. Pasiimk duoklą ir atnešk pelų Krk … Dictionary of the Lithuanian Language